LtIEn
kretingos-misku-uredija

       

Svetainės medis  Klauskite Pagalba neįgaliems VĮ Kretingos miškų urėdija
 
 

 

Įrašykite simbolius*:
Patvirtinimas

 

 

 

 

 

    

 

Miškotvarka
Miškotvarkos projekto santrauka 2015.04.01

Vidinės miškotvarkos projektas – tai miškų ūkio veiklos planas, kuris rengiamas visoms valstybinių miškų valdytojų bei privačioms miškų valdoms ar jų grupėms ir skiriamas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.

 

Miškotvarkos projektas parengtas Kretingos miškų urėdijos valdomiems (valstybinės reikšmės) miškams. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami miškai 2006 – 2015 metais.

Projektavimas atliktas naudojant 2005 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis.

Miškų inventorizacija atlikta valstybės lėšomis, vadovaujantis Lietuvos miškotvarkos taisyklėmis. Inventorizacija atlikta sklypiniu metodu, naudojant aerofotografavimo medžiagą (ortofotoplanus). Natūroje nustatyta:
– medynų taksaciniai rodikliai (rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skalsumas, tūris ir kt.);
– augaviečių tipai (dirvožemio sąlygos);
– pomiškio ir trako įvairovė;
– miškų sanitarinė būklė.
Be to, atliktas ūkinės veiklos įvertinimas (ugdymo kirtimų, miško želdinių) ir suprojektuotos ūkinės priemonės. Taip pat patikslintos saugotinų augalų ir gyvūnų radimvietės, gamtos ir kultūros vertybių vietos, aprašyti rekreaciniai įrenginiai ir jų vietos.

Svarbiausi miškų urėdijos ūkio tikslai yra: miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, visuomenės informavimas apie urėdijos miškus, jų būklę ir tvarkymą, miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas, racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas, miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas, ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius, visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas regiono ir šalies lygmenyje.
Siekiant šių tikslų įgyvendinimo miškotvarkos darbų ir projekto rengimo metu sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai ir naudojamos tokios priemonės:
– miškų išteklių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje sklypiniu metodu, kiekybinių bei kokybinių miškų našumo, ūkinės bei gamtinės būklės rodiklių nustatymas;
– saugomų teritorijų ir gamtos bei kultūros vertybių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje ir priemonių jų apsaugai numatymas;
– miškų ūkio veiklos per praėjusį vykmetį analizė bei įvertinimas; 
– miškotvarkos projekto, pagal kurį turi būti organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo bei miško žemių tvarkymo darbai artimiausiame dešimtmetyje, parengimas.

Kretingos miškų urėdijos teritorijoje inventorizuotas 77397 ha miško teritorijos plotas. Urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai užima 35422 ha, urėdijos valdomi nevalstybinės reikšmės žemės plotai – 11 ha, privatūs ir skirti nuosavybės teisių atkūrimui miškai – 40399 ir kiti miškai (savivaldybių, bendrijų ir kt.) – 1565 ha.

Panaudojus miškų inventorizacijos duomenis miškų urėdijos valdomiems valstybinės reikšmės miškams parengtas miškotvarkos projektas, o kitų nuosavybės formų miškams pateikti suvestiniai duomenys.

 

Valstybinės reikšmės miškų rodikliai


Visas miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų plotas (35422 ha) paskirstytas 12 girininkijų: Skuodo, Lenkimų, Grūšlaukės, Šventosios, Darbėnų, Vaineikių, Palangos, Kartenos, Klaipėdos, Mikoliškių, Vėžaičių ir Šernų. Girininkijų plotas svyruoja nuo 2,1 tūkst.ha (Lenkimų g- ja) iki 4,9 tūkst.ha (Šernų g – ja). Vidutinis girininkijos plotas yra 3,0 tūkst. ha. Miškai suskirstyti į kvartalus, o juose - į taksacinius sklypus. Vidutinis kvartalo plotas - 35 ha, taksacinio sklypo – 1,6 ha.

Miškai pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo ir pagrindinę funkcinę paskirtį suskirstyti į miškų grupes. I grupės (rezervatinių) miškų yra 213 ha (0,6 %), II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai miškai) užima 26,3 % (9307 ha) teritorijos, III grupės (apsauginiai miškai) – 5,6 % (1968 ha) ir IV grupės (ūkiniai miškai) – 67,5 % (23934 ha).

Mišku apaugusi žemė (medynai) užima 30935 ha miškų plotą. 16 % medynų yra kultūrinės kilmės, t. y. įveisti sodinant. Neapaugusių mišku plotų yra 1285 ha (3,6 %), iš jų 569 ha kirtavietės, 562 – miško aikštės, 152 ha – žemė skirta miškui veisti. Ne miško žemių yra 2118 ha (6,0 % bendro ploto), iš jų daugiausia pelkių (1302 ha) ir griovių (488 ha).

Bendras medynų tūris yra 6,54 mln.m3. Pušynai ir eglynai Kretingos miškų urėdijoje užima po 34 % medynų ploto, ąžuolynai – 2 %, uosynai – 1 %, beržynai – 20 %, juodalksnynai – 6 %, drebulynai – 2 % ir baltalksnynai - 1 %. Kitų medžių rūšių medynai (maumedynai, klevynai, skroblynai ir kt.) auga labai nedideliame plote. Vidutinis medynų tūris 1 ha per vykmetį padidėjo 30 m3 iki 211 m3. Brandžių medynų tūris 1 ha padidėjo 42 m3 ir šiuo metu yra 294 m3. Vidutinis medynų skalsumas yra 0,72, vidutinis bonitetas – 2,0. Vidutinis visų medynų amžius yra 56 metai.

III ir IV grupės miškuose medynai pagal brandumą pasiskirsto taip: jaunuolynai užima 31 %, pusamžiai – 34 %, bręstantys – 12 %, brandūs – 23 % ploto.

Vyrauja laikinai užmirkę (60 %), derlingos (61 %) augavietės.

Bendras miškų, priskirtų saugomoms teritorijoms (draustiniai ir kiti miškai su apribotu ūkiniu rėžimu) plotas, miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškuose yra 11,5 tūkst. ha arba 33 % visų miškų ploto

Urėdijos teritorijoje yra Pajūrio regioninis ir dalis Salantų regioninio parko, 14 valstybinių draustinių (Gėsalų geomorfologinis, Kartenalės entomologinis, Bartuvos, Minijos, Veiviržo ichtiologiniai, Apuolės, Grūšlaukės, Kliošių, Minijos senslėnio kraštovaizdžio, Reiskių tyro telmologinis, Lūžijos botaninis, Laumių, Margininkų, Sudėnų botaniniai - zoologiniai), 7 paukščių apsaugai svarbios teritorijos (Tyrų pelkė, Minijos upės slėnis, Nemirsetos smiltpievės, Reiskių tyro pelkė, Erlos ir Salanto upių senslėniai, Apšės upės slėnis ir Kalvių karjeras), 13 gamtinių buveinių, atitinkančių svarbių teritorijų kriterijus (Kulakių riedulynas, Lūžijos ir Tyrų pelkė, Minijos slėnis ties Dyburiais, Minijos upė, Minijos upės slėnis, Nasrėnų pievos, Pajūrio kopos, Rimšinės miškas, Sudėnų pievos, Šauklių riedulynas, Veiviržo ir Šalpės upės, Rietavo miškai ir Šventosios upės slėnis ties Margininkais).


 Išvados apie ūkinę veiklą


 1. Valstybinės reikšmės miškuose miško žemės plotas, padidėjo 1761 ha (5,6 %) ne miško žemės sąskaita (pelkių, ž.ū. naudmenų) ir dėl kelių, kvartalinių apskaitymo miško žeme. Medynų plotas padidėjo 402 ha. Tačiau medynų plotas daugiau didėjo dėl naujo reikalavimo taksuoti medynais miškus, kurie brandos amžiuje natūralioje augavietėje pasiekia 5 metrų aukštį. Daugiausia dėl šios pataisos beveik 230 ha buvusių pelkių inventorizuotos medynais.

2. Urėdijos miškingumas yra 25,7 %, t.y. lyginant su 1991 m. miškotvarka jis padidėjo 3,7 % (ne tik dėl miškų ploto padidėjimo, bet ir dėl pasikeitusios miškingumo nustatymo metodikos).

3. Gana žymiai pakito miškų rūšinė struktūra. Spygliuočių medynų plotas padidėjo 535 ha (daugiausia eglynų sąskaita), kietųjų lapuočių - sumažėjo 46 ha (uosynų sąskaita). Beržynų sumažėjo net 394 ha, baltalksnynų - 21 ha. Neigiamai reikėtų vertinti kad ir nedidelį drebulynų plotų (113 ha) padidėjimą.

4. Medynų plotų pasiskirstymo pagal brandumų grupes struktūra pakito gana stipriai - 17 % padaugėjo brandžių medynų plotas. Sumažėjo pusamžių medynų nuo 50 iki 34 %. Jaunuolynų plotas išliko nepakitęs. Eksploatuojamų (III+IV grupių) pušynų, kurie valstybinės reikšmės miškuose vyrauja (užima 35 % ploto), amžiaus struktūra yra pakankamai gera – brandžių medynų yra 15 %, bręstančių – 13 %, pusamžių – 62 %, o jaunuolynų – 10 %.

5. Medynų vidutinis tūris 1 ha padidėjo 30 m3 ir šiuo metu valstybinės reikšmės miškuose yra 211 m3. Brandžių medynų tūris 1 ha yra 294 m3. Per vykmetį jis padidėjo 42 m3.

6. Miškotvarkos nustatyta pagrindinių kirtimų metinė biržė (per 1992 – 2001 m.) iškirsta 143 %, jaunuolynų ugdymo – 101 % (pagal plotą), retinimo kirtimų iškirsta 88 %, einamųjų – 83 % (pagal iškertamą tūrį), sanitarinių kirtimų – 233 %. Sanitarinių kirtimų apimties viršijimą sąlygojo gamtiniai stichiniai veiksniai (vėjavartos, kenkėjai). Valstybinės reikšmės miškuose miškotvarka inventorizavo 11,2 tūkst. m3 sausuolių ir virtėlių (0,2 m3/ha). Pagrindinių kirtimų apimtis antram penkmečiui ir vėlesniam laikotarpiui buvo koreguota ir nebuvo viršijama, o retinimais ir einamaisiais kirtimais mažiau iškirsta, nes labai daug kirsta sanitariniais kirtimais pažeistų medynų. Naudojimas iš 1 ha mišku apaugusio ploto projekto galiojimo laikotarpiu sudarė 2,2 m3 likvidinės medienos (projektuota 1,5 m3).

7. Želdinta 64 % plynai iškirstų biržių, savaime atžėlė 18 %, dar neatžėlę kirtavietės užima 18 % vykmečio kirtaviečių ploto. Senesnių nei 3 metai kirtaviečių yra 14 ha (2,5 % visų kirtaviečių), iš jų želdintinų 4 ha. 96 % želdytų kirtaviečių želdinių sudėtyje tikslinės medžių rūšys sudaro 50 % ir daugiau. Apie 54 % savaime atžėlusių plotų atžėlė beržais, 19 % - juodalksniais, 16 % - eglėmis, 11 % - kitomis medžių rūšimis.

8. 1992 – 2005 m. urėdija įveisė 2387 ha želdinių. Miškotvarkos inventorizuota 2446 ha praėjusio vykmečio želdinių valstybinės reikšmės miškuose. Iš to kiekio 13 ha laikoma žuvusiais, taigi išlikusių želdinių yra 2433 ha. Be to, 439 ha miško želdinių buvo inventorizuota privačiuose ir skirtuose nuosavybės teisių atkūrimui miškuose. Privačiuose miškuose iki 1993 m. inventorizuotas 51 ha išlikusių miško želdinių plotas, kurio dalyje želdinius veisė Kretingos miškų urėdijos specialistai. Skirtumai tarp miškų urėdijos ir miškotvarkos duomenų galėjo susidaryti dėl paklaidų želdinių apskaitoje bei sklypų plotų neatitikimo.

Želdinių būklė yra gera – gerų želdinių yra 48 %, patenkinamų – 50 %, blogų ir žuvusių – 2 %. Svarbiausios žuvimo ir blogos želdinių būklės priežastys - žvėrių pažeidimai (55 % viso žuvusių ir blogos būklės želdinių ploto), dirvos užmirkimas (26 %) ir sausros poveikis (7 %).

9. Miškų sanitarinė būklė normali, laiku likviduojami kenkėjų ir ligų židiniai, vėjavartos, priemonių sveikatingumui gerinti apimtis pakankama. Miškų priešgaisrinė apsauga organizuojama gerai.

10. Pagal miškų tvarumo rodiklius urėdijos miškai yra našūs, stabilios būklės, vyrauja savaiminiai, mišrūs medynai, gausu biologinės įvairovės elementų.


 Ūkinių priemonių projektas (2006 – 2015 metams)


 Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota pagal Pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodiką, o kirtimai išdėstyti teritorijoje pagal Pagrindinių miško kirtimų taisyklių reikalavimus. Šių kirtimų projektas parengtas pirmiems 5 vykmečio metams (2007 – 2011 m.), po to aktualizavus duomenis kirtimai bus suprojektuoti sekantiems 5 vykmečio metams (2012 – 2016 m.). Suprojektuotas pavienių medžių kirtimas ir brandžių medžių, esančių nebrandžiuose medynuose, kirtimas. Ugdymo kirtimai projektuoti pagal patvirtintas Miško ugdymo kirtimų taisykles, kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant nuo 45 metų amžiaus) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą pagal miškotvarkos metu nustatytą esamą sausuolių ir virtėlių kiekį.

Metinis miško naudojimas pirmam penkmečiui sudaro 113,8 tūkst. m3, antram penkmečiui – 123,6 tūkst. m3 likvidinės medienos. Pagrindiniam naudojimui ir pavienių bei brandžių medžių kirtimui pirmame penkmetyje tenka 83 %, tarpiniam – 17 %, antrame – 76 % ir 24 %.

Iš 1 ha mišku apaugusio ploto per pirmą penkmetį bus iškertama po 4,0 m3 bendro arba 3,7 m3 likvidinio tūrio, antrą penkmetį – atatinkamai 4,7 m3 ir 4,3 m3. Pagrindiniais kirtimais bus kertama 3,4 m3 bendro arba 3,0 m3 likvidinio tūrio.


 Projektuojama metinė kirtimų apimtis

Bendras einamasis tūrio prieaugis urėdijos valstybinės reikšmės medynuose – 6,78 m3/ha. Per pirmą penkmetį II miškų grupės miškuose projektuojama vidutiniškai iškirsti arba 15 % bendro prieaugio, III ir IV miškų grupių miškuose – 80 % bendro prieaugio

Miško atkūrimas. Suprojektuota metinė miško atkūrimo apimtis želdant pirmam penkmečiui yra 303 ha. Želdinti numatoma apie 71 %, paliekama miškui želti – apie 29 % visų penkmečio želdaviečių ir želviečių.

Miško selekcija ir sėklininkystė. Medynai įvertinti selekciniu požiūriu, pateikta esamų genetinių draustinių, sėklinių plantacijų, sėklinių medynų, pliusinių medžių charakteristika, apskaičiuotas sodmenų poreikis.

Miško apsauga.Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (11,6 tūkst.m3 metrų likvidinės medienos per metus).

Parengtas priešgaisrinio tvarkymo planas, miškai suskirstyti degumo klasėmis: aukšto degumo (41 % miškų), vidutinio degumo (27 %) ir žemo degumo (32 %). Numatytas kasmetinių operatyvinių priešgaisrinių planų atnaujinimas, mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 230 km per metus), priešgaisrinės technikos ir inventoriaus modernizavimas.

Medžioklėtvarka. Medžioklės plotai paskirstyti pagal medžioklės plotų vienetus, apskaičiuotas leistinas žvėrių skaičius: 29 briedžiai, 851 elnias, 680 stirnų ir 919 šernų.

Miškų sausinimas.Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus nenumatytas. Rekomenduojama sausinti nenusausinto hidromelioracinio fondo sklypus, taikant vietinę melioraciją.

Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Visoje miškų urėdijos teritorijoje rekreaciniams miškams priskirta 5525 ha miškų (7,1 % viso miškų ploto), iš jų 4692 ha valstybinės reikšmės miškuose. Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, kurortų miškai, miško parkai esantys valstybinių parkų rekreacinėse zonose, miestų miškai ir rekreaciniai miško sklypai. Urėdijos valstybinės reikšmės miškuose inventorizuota daug poilsio aikštelių su elementaria įranga (miško baldais ar pavėsine, laužaviete ir pan.), kurių dalį reiktų atnaujinti.

Trečioje baigiamojoje projekto dalyje pateiktas projektinių sprendinių ekonominis, ekologinis ir socialinis vertinimas.

Miško ūkio tvarumui įvertinti panaudoti 6 tvaraus miško ūkio kriterijai:

– miško resursų išsaugojimas ir gerinimas bei jų reikšmė globaliniam anglies ciklui;

– sveikų ir gyvybingų miško ekosistemų išsaugojimas;

– miškų produktyvumo išsaugojimas ir skatinimas;

– miško ekosistemų bioįvairovės išsaugojimas, apsauga ir pagerinimas;

– miško apsauginių funkcijų išsaugojimas ir pagerinimas;

– kitų socialinių – ekonominių funkcijų ir sąlygų išsaugojimas.

Skaičiavimai rodo, kad suprojektuotas tausojantis, daugiatikslis miško naudojimas, užtikrinantis miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtinių bei kultūrinių vertybių išsaugojimą, biologinės įvairovės palaikymą, o taip pat ekonominių klausimų sprendimą.


Projekto autorius Darius Ribokas

 

KURŠIŲ NERIJOS NP VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS 2013-2022 metams AIŠKINAMASIS RAŠTAS

 

 
   
 
tarp
Rekvizitai

VĮ Kretingos miškų urėdija      

Savanorių g. 27 , LT-97111 Kretinga

tel./faks. (8 445) 51 173 
el. paštas info@kretmu.lt

Duomenys apie VĮ Kretingos miškų urėdiją
kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 164298560

PVM kodas 642985610
Reg. Nr. VĮ 98-106, Kretingos savivaldybėje

A.S. LT657044060000733509
AB SEB bankas, banko kodas 70440
SWIFT CBVILT2X

tarp
Naujienų prenumerata
tarp  
tarp  
 
© VĮ Kretingos miškų urėdija | Pagrindinė svetainės versija pritaikyta naudotis neįgaliesiems Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo paslaugos web design