LtIEn
kretingos-misku-uredija

       

Svetainės medis  Klauskite Pagalba neįgaliems VĮ Kretingos miškų urėdija
 
 

 

Įrašykite simbolius*:
Patvirtinimas
 
Juodkrantės girininkija
Juodkrantės girininkijos kolektyvas 2015.04.01
Girininkas – Romas Andrusevičius
Apie girininkiją

Juodkrantės girininkija buvo įsteigta 1945 m., kaip sudėtinė naujai įkurto Klaipėdos miškų ūkio dalis ir apėmė visą Lietuvai priklausiusią KN teritoriją, kuri tada buvo gana uždara TSRS pasienio dalis. Girininkijos pavadinimas nuo įsteigimo dienos nesikeitė. Kito tik aukštesnių institucijų pavadinimai bei statusas, o taip pat – girininkijos plotas ir ribos. Pirmoji reorganizacija įvyko 1954m., kai maždaug iš pusės Juodkrantės girininkijos buvo suformuota Nidos girininkija. 2012 metų birželį, kai Kuršių nerijoje buvo pertvarkytos esamų trijų girininkijų ribos ir Juodkrantės girininkijai pavesta valdyti beveik pusė Kuršių nerijos nacionalinio parko sausumos ploto – 4,4 tūkst. ha. Nuo 2015 m. balandžio 1 d. Juodkrantės girininkiją administruoja VĮ Kretingos miškų urėdija.
Girininkijos buveinė yra Juodkrantėje, Gintaro įlankos g-vė Nr. 9.

Bendras girininkijos miškų plotas užima 4385,7 ha, iš kurių 3583,9 ha sudaro miško žemė, tame tarpe 2992,6 ha apaugusi medynais. Ne miško žemė užima 801,8 ha, iš kurių daugumą (795,2 ha) sudaro smėlynai (621,8 ha kopos ir 126,0 ha paplūdimys). Juodkrantės girininkijai tenka didžioji Kuršių nerijoje išlikusių neapželdintų kopų dalis. Girininkijos miškai suskirstyti į 85 kvartalus ir 3707 sklypus. Vidutinis kvartalo plotas- 51,6 ha, taksacinio sklypo - 1,4 ha.

Miško žemė sudaro 81,7 % nuo viso ploto, o apaugusi mišku (medynai) – 83.5 % nuo miško žemės ploto. Kultūrinės kilmės ir dalinai sukultūrinti medynai girininkijos miškuose sudaro 62,9 % medynų ploto.

Girininkijoje dominuoja paprastosios pušies medynai, sudarantys 60,6 %, kalninės pušies medynai sudaro 26,2 %, o visi spygliuočių medynai – 89,0 %. Kietųjų lapuočių iš viso tėra 2 ha (0,1 %). Minkštieji lapuočiai sudaro 10,9 %, o iš jų vyrauja beržynai ir juodalksnynai.
Viename hektare vidutiniškai auga 196 m3 medienos. Kadangi daugumą brandžių medynų sudaro kalnapušynai, vidutinis brandžių medynų tūris 1 ha nedaug besiskiria nuo bendro visų medynų tūrio ir sudaro 205 m3.

Jaunuolynai sudaro 16,1 % viso medynų ploto, pusamžiai medynai - 54,0 %, pribręstantys – 1,8 % ir brandūs bei perbrendę – 28,1 %. Pabrėžtina, kad visi brandūs medynai pagal esamus normatyvus yra pasiekę gamtinę brandą. Apskritai, g-jos miškų amžiaus struktūrą galime laikyti išskirtine tiek dėl gamtinės brandos medynų gausos, tiek ir dėl palyginti labai mažo miško jaunuolynų ir pribręstančių medynų ploto.

Girininkijos miško augaviečių specifiškumą nulėmė pačios nerijos atsiradimo, formavimosi ir geologinės raidos bei sandaros pobūdis. Didžiojoje dalyje miškų dirvodaros procesai prasidėjo visiškai neseniai – prieš 100 - 150 metų čia sustabdžius slenkančius smėlius, juos mechaniškai sutvirtinant ir įveisiant mišką. Taigi, nemažoje nerijos dalyje dar auga pirmoji medžių karta, kuri įsitvirtinus savomis šaknimis, pradėjo formuoti iš skujų, miško paklotės ir kitų atkritų stabilų viršutinį dirvos horizontą. Tačiau Juodkrantės girininkijoje išliko senosios generacijos Kuršių nerijos miškų reliktas – Juodkrantės sengirė -, pasižyminti mišriais ir našiais medynais.

Informacijos šaltinis: Smiltynės girininkijos vidinės miškotvarkos projektas 2013-2022 metams.

 

 
   
 
tarp   tarp
Naujienų prenumerata
tarp  
tarp  
 
© VĮ Kretingos miškų urėdija | Pagrindinė svetainės versija pritaikyta naudotis neįgaliesiems Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo paslaugos web design