LtIEn
kretingos-misku-uredija

       

Svetainės medis  Klauskite Pagalba neįgaliems VĮ Kretingos miškų urėdija
 
 

 

Įrašykite simbolius*:
Patvirtinimas
 
Nidos girininkija
Nidos girininkijos kolektyvas 2015.04.01

Girininkas – Kęstutis Dikšas
Girininko pavaduotojas – Nerijus Siaurokas
Eigulys – Algimantas Stulgaitis
Eigulys – Edvardas Stulgaitis
Apie girininkija 2015.04.01


Nidos girininkija buvo įsteigta 1954 m., padalinus pusiau tuomet Kuršių nerijoje funkcionavusią vienintelę Juodkrantės girininkiją, priklausiusią Kretingos miškų ūkiui. Jos buveinė buvo Nidoje, Skruzdynės g-je Nr. 9. Girininkijos pavadinimas nuo įsteigimo dienos nesikeitė. Kito tik aukštesnių institucijų pavadinimai ir statusas.

Ūkinio subjekto pavadinimas

Girininkijos pavadinimas

Girininko

vardas, pavardė

Darbo laikotarpis

1945-1949 Klaipėdos miškų ūkis,
1950-1955 Kretingos miškų ūkis,
1956-1976 Neringos miškų ūkis,
1976-1991 Kuršių nerijos valstybinis miško parkas, 1992-2015 Kuršių nerijos nacionalinis parkas, nuo 2015 – VĮ Kretingos miškų urėdija

Nidos girininkija

Ipolitas Laurinavičius

1954-1955

Nidos girininkija

?

1955-1958

Nidos girininkija

Algirdas Valavičius

1958-1960

Nidos girininkija

Ričardas Krištopavičius

1961-1983

Nidos girininkija

Gediminas Dikšas

1983-2009

Nidos girininkija

Romas Andrusevičius

2009-2010

Nidos girininkija

Kęstutis Dikšas

2011 iki šiol



Bendras girininkijos miškų plotas užima 4284,2 ha, iš kurių 3872,1 ha sudaro miško žemė, tame tarpe 3507,3 ha apaugusi medynais. Ne miško žemė užima 412,1 ha, iš kurių daugumą sudaro smėlynai (280,3 ha kopos ir 94,4 ha paplūdimys). Girininkijos miškai suskirstyti į 153 kvartalus ir 3707 sklypus. Vidutinis kvartalo plotas - 28 ha, taksacinio sklypo - 1,2 ha.
Miško žemė sudaro 90,4 % nuo viso ploto, o apaugusi mišku (medynai) – 90,6 % nuo miško žemės ploto. Kultūrinės kilmės ir dalinai sukultūrinti medynai girininkijos miškuose sudaro 55,9 % (KNNP – 61,2 %) medynų ploto.
Girininkijoje dominuoja paprastosios pušies medynai, sudarantys 58,9 %, kalninės pušies medynai sudaro 16,8 %, o visi spygliuočių medynai – 77,3 %. Kietųjų lapuočių iš viso tėra 0,6 ha, jie nesiekia nei 0,1 %. Minkštieji lapuočiai sudaro – 22,7 %, o iš jų vyrauja beržynai ir juodalksnynai.

Viename hektare vidutiniškai auga 182 m3 medienos. Kadangi daugumą brandžių medynų sudaro kalnapušynai, vidutinis brandžių medynų tūris 1 ha yra mažesnis nei visų medynų tūris tame pat ploto vienete ir sudaro 171 m3.

Jaunuolynai sudaro 7,8 % viso medynų ploto, pusamžiai medynai 66,8 %, pribręstantys – 3,9 % ir brandūs bei perbrendę – 21,4 %. Pabrėžtina, kad visi brandūs medynai pagal esamus normatyvus yra pasiekę gamtinę brandą. Girininkijos miškų amžiaus struktūrą galime laikyti unikalia tiek dėl gamtinės brandos medynų gausos, tiek ir dėl palyginti labai mažo miško jaunuolynų ir pribręstančių medynų ploto.

Bendras medynų tūris 639,7 tūkst. ktm, kasmet priauga 16,1 tūkst. ktm medienos (arba 4,59 ktm hektare).

Nidos girininkijoje išskirtos 6 kertinės miško buveinės, sudarančios 59,6 ha plotą. Jos pažymėtos taksoraštyje ir kartografinėje medžiagoje. Jų daugumą – 30,6 ha sudaro šlapieji juodalksnynai. Tai Kuršių nerijos retos ir vertingos buveinės.

Informacijos šaltinis: Smiltynės girininkijos vidinės miškotvarkos projektas 2013-2022 metams.

 

 
   
 
tarp   tarp
Naujienų prenumerata
tarp  
tarp  
 
© VĮ Kretingos miškų urėdija | Pagrindinė svetainės versija pritaikyta naudotis neįgaliesiems Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo paslaugos web design