LtIEn
kretingos-misku-uredija

       

Svetainės medis  Klauskite Pagalba neįgaliems VĮ Kretingos miškų urėdija
 
 

 

Įrašykite simbolius*:
Patvirtinimas

 

 

 

 

 

    

 

Lankytinos vietos
Naujas poilsiaviečių kompleksas prie Vilhelmo kanalo 2014.06.30

Nuo Drevernos tilto pasukus palei Karaliaus Vilhelmo kanalą Klaipėdos link vedančiu žvyrkeliu, kelis kilometrus galima grožėtis vandens ir miško derme. Kadaise prancūzų karo belaisvių rankomis iškastas vandens telkinys medžių apsuptyje – istorinis objektas, traukiantis žmones. Neseniai tinkamai sutvarkytas keliukas – ratuotiesiems diskomforto nekelia. Sako, jį pamėgę ir dviratininkai bei pėstieji.
Šernų girininkijos girininkas Arūnas Samoška pasakojo pastebėjęs čia daug atvykstančių poilsiautojų su šašlykinėmis. Rudenį pakelėje palei Vilhelmo kanalą suskaičiavęs per 30 laužaviečių. „Čia įsitaiso ne tik meškeriotojai – daug žmonių išsirinkę savo mėgstamas vieteles, tačiau nebuvo poilsiui skirtos infrastruktūros. Ir kilo mintis tai padaryti“, – kalbėjo girininkas. Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas prisiminė vasarą važiuodamas keliu sutikęs dviračiais riedančius vokiečių turistus, kurie šį maršrutą buvo pasirinkę pagal reklamą. „Jie nusistebėjo, kad tokioje gražioje vietoje nėra net suoliukų pailsėti. Reikėjo kažką daryti“, – sakė urėdas.
O dabar nuo Drevernos tilto atriedėjus 8 kilometrus, Kairių – Kliošų miške galima stabtelėti ir jaukioje poilsiavietėje pasimėgauti gamtos grožiu. Klaipėdiškiams, trokštantiems ištrūkti iš miesto triukšmo, nuo Malkų įlankos iki čia – apie 4 km. Galima rinktis iš keturių poilsio erdvių, kuriose yra 3 pavėsinės su stalais, suolais, laužavietėmis, šiukšliadėžėmis. Tiesa, nėra tualeto, kuris, pasak A. Samoškos, opi problema šioje vietoje. Trūksta ir informacinių stendų. Pasak girininko, poilsiavietėje tilptų apie 50 žmonių.
Jos atidarymo metu A. Baranauskas kalbėjo: „Neretai gamtoje žmonės elgiasi piktybiškai. Įrengėme poilsiavietę norėdami, kad čia elgtųsi kaip savo namuose – nešiukšlintų, neuždegtų miško. Norime, jog poilsiautojai išmoktų puoselėti gamtą, būtų kultūringi.“
A. Samoška vylėsi, kad poilsiautojai bus sąmoningi ir šiose gražiose vietose elgsis kultūringai. Jis pastebėjęs, jog čia lankosi šeimos, kurios išsiveža šiukšles.
Poilsiavietės atidaryme dalyvavusi Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė ištarė: „Didelis įpareigojimas mums, kad poilsiavietėje būtų tvarka. Juk tai mūsų teritorija, į kurią traukia klaipėdiškiai.“
Seniūnės pavaduotojas Valerijus Velkas džiaugėsi, jog pačiu laiku įrengta poilsiavietė, nes jau 3 metus Vilhelmo kanale vyksta akademinio irklavimo regata. „Šį pavasarį – tarptautinė, kurioje dalyvavo apie 150 irkluotojų“, – kalbėjo jis, pridurdamas, jog rudenį pastaroji vėl bus rengiama.
Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė, akcentavusi, kaip svarbu, kad čia įrengta poilsiavietė, padėkojo urėdijai už bendradarbiavimą, dovanotus medelius viešosioms erdvėms puošti, globą, pastangas mokant vaikus ir jaunimą meilės gamtai.
Kretingos miškų urėdijoje iš viso yra 57 rekreaciniai objektai, o naujausias Šernų girininkijoje – istorinėje vietoje.

Viliamasi, kad graži aplinka žmones įpareigos kultūringai elgtis.

Virginija Lapienė

 

Šauklių riedulynas (kadagynas) - atgaiva kūnui ir sielai 2013.01.31

Šauklių riedulynas dar vadinamas kadagynu arba poledynmečio tundros kraštovaizdžio draustiniu. Čia pamatysite kadagių giraitę ir daugybę akmenų. Teigiama, kad nuo 30 centimetrų iki 3 metrų skersmens riedulius čia prieš 12-13 tūkstančių metų atnešė ledynas. Šauklių draustinyje saugomas kraštovaizdis būdingas Lietuvos poledynmečio tundrai. Takelis vingiuoja tarp aukštų, net 6 metrus siekiančių kadagių. Giliau įkvėpę, pajusite sveikatos kvapą, - kadagiai valo orą. Takeliu nupėdinsite iki apžvalgos bokštelio. Pabandykite pamiršti kasdienybę, pasiklausykite tylos, čia nesigirdi jokio technikos triukšmo. Pusiaukelėje pasieksite tvenkinį. Visiškai netoli kranto peri gulbės. Rudenį kadagyne auga daug grybų. Gamtininkai teigia, kad, uždraudus kadagyne ganyti gyvulius, prarastas jo pirminis vaizdas. Suvešėjo žolės, išplito skruzdėlynai, užaugo krūmai.

Už poros šimtų metrų nuo kadagyno, einant tolyn nuo Šauklių, stūkso mitologinis akmuo, kitaip dar vadinamas Šauklio akmeniu. Greta jo rasite kelis dar pagonybės laikus menančius dubenuotuosius akmenis. Tai šventųjų židinių akmenys.
Jeigu kas nors šiais metais dar nebuvo Šauklių riedulyne, niekada nėra vėlu! Sulaukus šiltesnės ar saulės nuskaidrintos dienos, suskubkite ir išsiruoškite į gyvybe ir ramybe alsuojančią gamtą. Įvairiaspalviams medžių lapams nuklojant takus, tarp visžalių kadagių šakelių besislepiančių akmenų apsupty, ne tik pasigrožėsite nuostabiu reginiu, bet ir įkvėpsite šviežio ir gaivaus oro. Juk tokio gryno oro, kaip Šauklių riedulyne – didžiausiame Lietuvos kadagyne (82 ha), šiais laikais, paieškoti reikia!

Ne veltui mūsų protėviai vertino paprastąjį kadagį, juk kadagiai išskiria antibakterines, lakiąsias medžiagas – fitoncidus, kurie sterilizuoja orą, turi gydomųjų savybių. O mėlyni kadagio vaisiai – uogų pavidalo kankorėžėliai, prinokstantys tik antrųjų metų rudenį, naudojami kaip prieskoniai, kosmetikos pramonėje. Kadagiai yra šviesamėgiai, atsparūs šalčiams ir sausroms, tačiau jautrūs užterštam orui. Jie auga lėtai, derėti pradeda maždaug dešimtaisiais metais, o kas ketveri metai keičia savo vainiką.
Tarp išsidraikiusių ir aukštų, net 6 m siekiančių kadagių, neretas gali aptikti ir gražuolį raudonikį, ar prisirinkti šalnų dar nepakąstų bruknių saują. Šios uogos ne tik skanios, bet ir vertingos kaip vaistinė priemonė. Kupstus kartu su bruknėm formuoja ir šiliniai viržiai. Gaila, kad jų žiedynai jau prarado savo vaiskiai rožinę spalvą, bet iš apžvalgos bokštelio apžvelgus riedulyno tolius, reikia tik įsivaizduoti, kokius ryškius, dūzgiančius, gyvybės pilnus kilimus supina šie smulkūs krūmokšniai, o oras prisipildo kvapnaus jų aromato, sumišusio su kadagių, uogų, kerpių ir grybų kvapais.
Apie visa tai ir dar daugiau galima sužinoti keliaujant čia įrengtu pažintiniu pėsčiųjų taku. Prie jo stovintys informaciniai stendai ir rodyklės neleis pasiklysti. O bijantiems sušlapti, pėsčiųjų gamtos tako pabaigoje yra įrengtas ir 300 m medinis lentų takas, pritaikytas ir neįgaliems riedulyno lankytojams. Tako vietą ir kryptį žymi prie kelio esančios rodyklės.
Netrukus, įgyvendinant Life+ projektą („Degraduojančių europinės svarbos buveinių atkūrimas Lietuvos valstybiniuose parkuose“ Nr. LIFE10 NAT/LT/117) prasidės „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbios teritorijos Šauklių riedulyno tvarkymo darbai, po kurių kraštovaizdį paįvairins ant tarp kadagių kyšančių akmenų šokinėjantys muflonai.
Tyla, svaigus kadagių aromatas ir spalvas vis keičianti gamta – atgaiva kūnui ir sielai. Tad, pavilioti paskutinių šiltesnių saulės spindulių apsilankykite Lietuvos tundroje – Šauklių riedulyne!

Lankytinos vietos pajūryje 2012.12.18

Lietuvos pajūryje, kuriame išsidėstę urėdijos miškai, gausu poilsiautojų ir turistų. Daug žmonių lankosi miškuose, ypatingai šalia sodininkų bendrijų sodų. Poilsiavimo sąlygoms miškuose pagerinti daug gerų darbų nuveikė ilgametis Šventosios girininkas Rimantas Kviklys, dar 1976 m. pradėjęs miškų rekreacinio sutvarkymo darbus. Labai populiarus buvo jo sumanytas pažintinis pėsčiųjų takas "Dideliems ir mažiems", įkurtas talkinant liaudies meistrams ir Laukžemės aštuonmetės mokyklos Mokyklinės girininkijos būrelio nariams.

Šiuo metu rekreaciniams miškams priskirti 4692 ha miško. Tai miško parkai, kurortų miškai, miško parkai valstybinių parkų rekreacinėse zonose, miestų miškai, rekreaciniai miško sklypai. Rekreaciniai objektai rengiami bendradarbiaujant su regioniniais parkais, savivaldybėmis. Taip įrengtas pažintinis gamtos takas Šauklių riedulyne (Salantų regioninis parkas), pažintinis "Litorinos" takas (Pajūrio regioninis parkas), Lenkimų poilsiavietė (bendradarbiaujant su Skuodo rajono savivaldybe) ir bendradarbiaujant su Lietuvos paraplegikų asociacija paraplegikų stovyklavietė Monciškėse.

Rekreacinių objektų - stovyklaviečių, poilsiaviečių, atokvėpio vietų, pažintinių, rekreacinių, mokomųjų ir kt. takų, įrengimui ir priežiūrai urėdija kasmet skiria beveik šimtą tūkstančių litų.

 

Patarimai atostogaujantiems pajūryje. Kaip nepervargti ir daug pamatyti: dviračiu iš Palangos į Šventąją 2012.08.01

Palangoje atostogaujant bent jau savaitę, ateina laikas, kai susivoki, jog garsiąja J.Basanavičiaus gatve, visai kaip ir tiltu, pirmyn atgal vaikščiota tikrai ne kartą. Paplūdimyje pagulėta, suvenyrai nupirkti, o liko dar visos trys dienos. O gal iš anksto atvažiavote su tikslu įvairiau praleisti laisvalaikį? Tada dar geriau. Vienos dienos kelionė dviračiu – puikus sprendimas norintiems pailsėti, pasportuoti, pamatyti ką nors įdomaus ir per daug nepavargti.

Kelionę, žinoma, geriausia pradėti ryte. Pirma, važiuoti maloniai vėsu, antra, tai užtikrina, kad viską spėsiu, net jei ir labai neskubėsiu.
 
Prieš tai laukia daiktų susidėjimas. Reiktų pasiimti maisto, būtinai vandens. Idealu – atsarginė padangos kamera ir pompa. Nuo nesėkmių neapsaugotas niekas. Bet kokiu atveju apsirūpinus viskuo – jautiesi užtikrintas ir ramus.
img   Plačiau

 

 
   
 
tarp
Rekvizitai

VĮ Kretingos miškų urėdija      

Savanorių g. 27 , LT-97111 Kretinga

tel./faks. (8 445) 51 173 
el. paštas info@kretmu.lt

Duomenys apie VĮ Kretingos miškų urėdiją
kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 164298560

PVM kodas 642985610
Reg. Nr. VĮ 98-106, Kretingos savivaldybėje

A.S. LT657044060000733509
AB SEB bankas, banko kodas 70440
SWIFT CBVILT2X

tarp
Naujienų prenumerata
tarp  
tarp  
 
© VĮ Kretingos miškų urėdija | Pagrindinė svetainės versija pritaikyta naudotis neįgaliesiems Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo paslaugos web design